Projektas

Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija iš Šiaurės ir Baltijos šalių verslo ir pramonės mobilumo programos gavo dalinį finansavimą ir vykdė projektą „Experience exchange on the best waste management business practice" (Pasikeitimas gerąja atliekų tvarkymo verslo praktika). Projekto pagrindinis tikslas – sustiprinti bendradarbiavimą su Danijos ir Švedijos atliekų tvarkytojų asociacijomis, aplankyti atliekų tvarkymo objektus ir pasikeisti gerąja atliekų tvarkymo praktika.
Įgyvendindami šį projektą, 14 Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos narių- įmonių atstovų š.m. gegužės 4 – 9 dienomis lankėsi Danijoje ir Švedijoje. Vizito metu turėjome galimybę susitikti su Danijos ir Švedijos atliekų tvarkytojų asociacijų atstovais, Kopenhagos ir Linkopingo savivaldybių atstovais, apsilankyti atliekų tvarkymo įmonėse ir sužinoti jų patirtį.
Danija ir Švedija yra tos šalys, kurios pirmauja pagal atliekų rūšiavimą atliekų susidarymo vietoje ir jų perdirbimą, todėl šių šalių patirtis labai naudinga mums.
Danijos atliekų tvarkytojų asociacija vienija 53 narius, atliekas tvarkančias savivaldybių įmones. Pagrindiniai 2014 m. išsikelti uždaviniai: resursų strategija ir efektyvus atliekų panaudojimas energijai gauti.
Danijoje veikia 26 atliekų deginimo jėgainės, kuriose pagaminama 20 proc. šilumos ir 5 proc. elektros Danijos poreikio šilumai ir elektrai. Didžioji dalis komunalinių atliekų yra naudojama energijai gauti. Šalyje veikia 32 sąvartynai, kurių didžioji dalis skirta pavojingųjų atliekų šalinimui. Sąvartyno mokestis Danijoje įvestas nuo 1985 m. Pasak Danijos asociacijos atstovo, „kuo sąvartyno mokestis didesnis, tuo daugiau galimybių atsiveria kitiems atliekų tvarkymo būdams“.
Danijos gyventojai noriai rūšiuoja atliekas. Pagrindinė motyvacija: rūšiuoji - jautiesi gerai. Svarbu, kad rūšiuoti būtų paprasta ir patogu. Namų ūkiai atliekas rūšiuoja į 2 arba 4 rūšis: popieriaus, plastiko, stiklo ir metalo atliekos. Danijoje namų ūkis per metus sumoka apie 230-270 Eur mokestį už atliekų tvarkymą.
 
Švedijos atliekų tvarkytojų asociacija vienija 400 narių, atliekas tvarkančių įmonių. Per savo narius Švedijos asociacija atstovauja 98 proc. Švedijos gyventojų. Asociacija vadovaujasi šūkiu „jokių atliekų“, o 2020 metams turi tikslus:

Švedijoje veikia 30 atliekų deginimo jėgainių, tačiau nėra nei vieno mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginio. Daugiau nei 50 proc. susidarančių komunalinių atliekų yra panaudojamos energijai gauti, 16 proc. - kompostuojama, 33 proc. - perdirbama, 0,7 proc. – šalinama.
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas (planavimas, mokesčių nustatymas, visuomenės informavimas, paslaugų teikėjų parinkimas) yra savivaldybės pareiga. Švedijoje namų ūkis per metus vidutiniškai sumoka apie 200 Eur mokestį už atliekų tvarkymo paslaugas.
Švedijoje nacionaliniais teisės aktais uždrausta sąvartyne šalinti degias atliekas nuo 2002 m., o bioskaidžias atliekas - nuo 2005 m., todėl vykdomas atskiras maisto atliekų surinkimas ir šios atliekos naudojamos komposto ar biodujų gamybai.
Nacionalinės užduotys:
Iki 2010 m. perdirbti 50 proc. komunalinių atliekų, įskaitant organines atliekas;
Iki 2015 m. perdirbti 40 proc. maisto atliekų;
Iki 2015 m. 60 proc. fosforo grąžinti į žemės ūkį;
Iki 2020 m. perdirbti ir pakartotinai panaudoti 70 proc. statybos ir griovimo atliekų.
 
Vizito metu aplankėme šias atliekų tvarkymo įmones: RGS90, Kara/Noveren, Amager Resource Center, Sysav South Scania, tvarkančias statybos ir griovimo atliekas, komunalines atliekas, maisto atliekas, eksploatuojančias atliekų deginimo įrenginius, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, sąvartynus, maisto atliekų paruošimo naudojimui įrenginį. Apsilankėme Goteborge esančioje didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje, kurioje atliekos ne tik priimamos iš gyventojų, bet taisomos ir parduodamos, t.y. vykdoma paruošimo pakartotinai naudoti veikla.