Straipsniai

2015 m. birželis

Seminaras apie atliekų tvarkymą

 
Birželio 30 d. Kauno r. Domeikavos seniūnijoje vyko seminaras apie atliekų tvarkymą sodininkų bendrijose, skirtas bendrijų pirmininkams, nariams, savivaldybės darbuotojams, atliekų tvarkytojams.
Kaip pasakojo UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Dalius Tumynas, sodininkų bendrijose, kaip ir visoje Lietuvoje, atliekų rūšiavimas arba nerūšiavimas priklauso nuo piliečių sąmoningumo ir išprusimo. „Rūšiuoti atliekas gyventojams bus daug paprasčiau, kai tam bus sudarytos sąlygos: išdalyti rūšiavimo konteineriai. Į antrinių žaliavų konteinerius gyventojai galės mesti popieriaus, plastiko, stiklo atliekas.“ D. Tumynas pabrėžė, jog bendrųjų komunalinių atliekų konteinerių prie sodo bendrijų yra pakankamai, todėl jei būna taip, kad komunalinės atliekos mėtosi pamiškėse, – tai tik dėl žmonių atsakomybės stokos.
Vienas aktualiausių klausimų sodininkų bendrijų nariams yra numatomi mokesčio už atliekų išvežimą ir tvarkymą tvarkos pakeitimai – nuo spalio mėn. bus įvesta rinkliava. „Rinkliava neskatina rūšiavimo, – teigia Dalius Tumynas, – Tai prievartinis mokestis, kuris neskatins rūšiuoti atliekų, nebent atsiras baudų sistema ir tikrinimai. Rūšiuoti gyventojus skatintų kitos priemonės, pavyzdžiui, jeigu komunalinių atliekų išvežimas tiems, kurie rūšiuoja, nebrangtų. Kaip ir kitose srityse, taip ir šioje rūšiuojantieji turėtų gauti ekonominės naudos.“
Soduose, be abejo, susidaro daug žaliųjų atliekų. Sodininkai, kaip ir kiti gyventojai, jau žino, kad žaliųjų atliekų, t. y. medžių šakų, lapų, gėlių, nupjautos žolės, vežti į sąvartyną negalima, todėl jas dėti į bendrųjų komunalinių atliekų konteinerius griežtai draudžiama. Kauno regione visiems gyventojams buvo nemokamai dalijamos kompostavimo dėžės, be to, ir pačiam pasigaminti kompostinę ar pasidaryti tam skirtą duobę nėra sunku.
Į sąvartyną negalima vežti ir stambiagabaričių atliekų – baldų, buitinės technikos, padangų, – tačiau jos vis atsiduria prie konteinerių. Didžiąsias atliekas gyventojai turi pristatyti į stambiagabaričių ir pavojingų atliekų priėmimo aikšteles. Vienos dažniausiai prie konteinerių paliekamų atliekų – padangos aikštelėse taip pat priimamos nemokamai (iki 5 vnt.). Gyventojai turėtų žinoti, kad perkant naujas padangas, senąsias privalo priimti jas parduodančios įmonės. Jos įpareigotos priimti tiek senų padangų, kiek klientas perka naujų. Keičiant padangas automobilių servise, senosios tap pat priimamos nemokamai. Vis dėlto neretai stambiagabarites atliekas tenka išvežti „Kauno švaros“ komunalinių atliekų vežėjams.
„Žmonių sąmoningumas ir geranoriškumas – šios gyventojų savybės lemia, kad buitinės atliekos rūšiuojamos namuose, jų susidarymo vietoje. Mažiau teršiama gamta, atsakingas vartojimas – to turime siekti kiekvienas iš mūsų,“ – primena Dalius Tumynas.
Aplinkos ministerijos inicijuotame seminare buvo ne tik aptariamos komunalinių atliekų tvarkymo sodininkų bendrijose problemos, bet ir supažindinama su pakuotės atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema, primenama, kaip tinkamai rūšiuoti.
Renginys skirtas regiono sodininkų bendrijų pirmininkams ir nariams, savivaldybės darbuotojams, jame pasisakys Kauno rajono savivaldybės ekologai, Kauno regiono atliekų tvarkymo centro, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno r. agentūros darbuotojai, diskusijoje dalyvaus Kauno miesto savivaldybės atstovai. Pranešimus seminare skaitė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, UAB „Kauno švara“ bei Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos specialistai.
Seminaro metu gvildenamos diskusijų temos skatino visus kartu kurti švarią aplinką, mažinti vartojimą ir rūšiuoti – juk rūšiuodami atliekas prisidedame prie švarios aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.
Projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.


2015 m. balandis

Seminaras apie atliekų tvarkymą Tauragėje


Balandžio 24 d. Tauragės r. savivaldybėje vyko seminaras apie atliekų tvarkymą sodininkų bendrijose. Seminaras skirtas sodininkų bendrijų pirmininkams, nariams, savivaldybės darbuotojams, atliekų tvarkytojams.
Kaip pasakojo Tauragės rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Kedavičiūtė, sodininkų bendrijose vietinę rinkliavą moka tik nuolatiniai bendrijų gyventojai. „Visi sodininkai, nuolat gyvenantys sodininkų bendrijose, yra aprūpinti individualiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais ir moka už atliekų išvežimą. Bendrų aikštelių ir bendrų atliekų šalinimo konteinerių nei sodų teritorijose, nei prie sodų šiuo metu nėra.“
UAB „Tauragės regiono apskrities atliekų tvarkymo centras“ Atliekų tvarkymo skyriaus vadovės Vilmantės Krištopaitienės teigimu, anksčiau į prie sodų esančias aikšteles buvo atvežti konteineriai, tačiau į juos verstos visos atliekos: „Seni baldai, padangos, nenaudojama buitinė elektros ir elektroninė įranga, nupjautos medžių šakos buvo tiesiog paliekamos prie konteinerių, ir aikštelės tapo masiniais šiukšlynais, todėl jų buvo atsisakyta, – teigė ji. – Žinoma, šios aikštelės privalės būti įrengtos, ekploatuojamos, ir jose bus bendrųjų ir rūšiuoti skirtų atliekų konteinerių. Tačiau dabar nenuolatiniai bendrijų gyventojai buityje susidarančias atliekas iš sodų vežasi į nuolatinę gyvenamąją vietą, o stambiagabarites atliekas pristato į specialias aikšteles. Tikime, kad į mišką neišveža,“ – svarstė V. Krištopaitienė ir priminė, kad didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė Tauragėje įrengta Paberžių g.
Sodininkų bendrijų nariai, nuolat negyvenantys soduose, nemoka už atliekų tvarkymą, todėl, pašnekovių teigimu, jie nesiskundžia, kad nėra bendrųjų atliekų konteinerių. Tačiau ši tvarka keisis – ateityje įrengus aikšteles atliekų konteineriams bus sudarytos salygos rūšiuoti, ir sodininkų bendrijų gyventojai bei svečiai bus aktyviai skatinami tai daryti.
Penktadienį vykusiame seminare aptarti mokėjimo už atliekų išvežimą klausimai, supažindinta su pakuotės atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema, elektros ir elektroninės įrangos prevencija ir šalinimu, nagrinėtos komunalinių atliekų tvarkymo sodų bendrijose problemos. Renginys buvo skirtas regiono sodininkų bendrijų pirmininkams ir nariams, savivaldybės darbuotojams, jame pasisakė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės r. agentūros darbuotojai, diskusijoje dalyvavo savivaldybės atstovai. Pranešimus seminare skaitė VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija bei Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos specialistai.
Šio seminaro metu gvildentos diskusijų temos skatina visus kartu kurti švarią aplinką, mažinti vartojimą ir rūšiuoti – juk rūšiuodami atliekas prisidedame prie švarios aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.
Projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Europos Sąjungos pinigais kuria brangias monopolijas
Regioniniai atliekų tvarkymo centrai (RATC) gviešisi ne tik dar daugiau lėšų naujajame Europos Sąjungos finansiniame laikotarpyje, bet ir visiškai perimti atliekų tvarkymo paslaugas savo regionuose. Ekspertai įspėja, kad šioje situacijoje vėl pralaimėtų vartotojas, nes rinka būtų monopolizuota, o atliekų tvarkymo kainos augtų.
Augtų kainos vartotojams
RATC sistema buvo sukurta vykdant Europos Sąjungos reikalavimus. Visoje šalyje steigti centrai turėjo savo regionuose organizuoti atliekų tvarkymo sistemą taip, kad ši užtikrintų nustatytų reikalavimų įgyvendinimą už mažiausią atliekų tvarkymo kainą gyventojams.
„Steigiant RATC buvo numatyta, kad šios savivaldybių įstaigos bus atsakingos ne už atliekų tvarkymą, o už regioninės sistemos organizavimą. Šiuo metu rinkoje yra keliasdešimt įmonių, kurios konkuruodamos tarpusavyje gali užtikrinti mažiausią paslaugos kainą vartotojams, tačiau RATC nori išimtinių teisių. Jei tokios teisės jiems būtų paliktos, tikėtina, kad augtų atliekų tvarkymo kaina“, - teigia Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė Raminta Radavičienė.
Jei RATC būtų ne tik administratoriais, bet ir atliekų tvarkytojais bei perdirbėjais būtų sukurta uždara ir neskaidri atliekų tvarkymo grandinė. Vartotojams tai atsirūgtų augančiomis sąskaitomis už paslaugas.
„Sistemos kūrimosi pradžioje tuometinė valdžia aiškiai pasakė, kad atliekų tvarkymo paslaugas turi teikti verslas. Buvo privatizuota nemažai atliekų tvarkymo bendrovių, verslininkai investavo į reikalingą įrangą, kad mažėtų savikaina ir viešųjų pirkimų konkursuose galėtų pasiūlyti paslaugą už konkurencingą kainą. Tuo tarpu RATC misija prižiūrėti atliekų tvarkytojus, organizuoti viešųjų pirkimų konkursus ir užtikrinti kokybiškas paslaugas už mažiausią kainą vartotojui“, - teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos Atliekų tvarkymo komiteto vadovas Almontas Kybartas.
Jo teigimu, visą atliekų tvarkymo grandinę perėmus RATC, kainą kontroliuotų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau realiai būtų sudėtinga pasakyti, nuo ko ji priklausytų. Esą konkurencija rinkoje yra kur kas efektyvesnis būdas užtikrinti mažesnę paslaugos kainą.
Atliekų tvarkytojai mato tik vieną priežastį, kodėl siekiama pakeisti šią sistemą – RATC norą turėti išskirtinį priėjimą prie vartotojų atliekų srautų ir tuo pačiu pinigų.
Kita vertus, daugelis regioninių atliekų tvarkymo centrų neturi atliekų tvarkymui reikalingos įrangos. Jai įsigyti panaudotos lėšos būtų dengiamos iš vartotojų sumokamų mokesčių ir didintų vartotojams teikiamų paslaugų kainą. Be to, perkant įrangą priimti neoptimalūs sprendimai gali didinti įrangos aptarnavimo ir išlaikymo kaštus, kuriuos padengti turėtų vartotojai. Šiuo metu už tokias klaidas moka patys atliekų tvarkytojai.
Be to, būtinais naujais etatais būtų dar labiau išpūstas RATC aparatas, kurį išlaiko regionų gyventojai.
Konkurencija už ES pinigus
Atliekų tvarkytojai pastebi, kad verslo įmonių konkurencija su RATC yra Dovydo kova su Galijotu. RATC administravo Europos Sąjungos fondų paramą sąvartynų uždarymui. Negana to, dalis pinigų skirta ir infrastruktūros plėtrai – pastatytos aikštelės, atliekų rūšiavimo linijos, apdorojimo įranga.
„Atliekų tvarkytojai į atliekų rūšiavimo linijas investavo savo pinigus, jie negavo pinigų iš Europos Sąjungos. Tuo tarpu RATC linijų statybai išnaudojo Europos Sąjungos fondų ir biudžeto lėšas. Konkurencinės sąlygos absoliučiai nelygios. Be to, kyla klausimų, ar už ES lėšas atlikti patys svarbiausi darbai ir kokią naudą pastatytos linijos bei atliekų surinkimo aikštelės teikia vartotojams. Į infrastruktūrą investuojantys privatūs atliekų tvarkytojai rizikuoja verslu, o RATC už galimai prastus sprendimus neprisiima jokios rizikos“, - pastebi A. Kybartas.
Jo teigimu, Europos Sąjungos lėšos turi nešti naudą visiems – ir vartotojams, ir verslui, ir savivaldybei – bei padėti sukurti švaresnę aplinką. Tačiau kol kas už „europinius“ pinigus kuriama ne bendruomenių gerovė, o regioninės monopolijos.
Maža to, pritaikant skirtingus vertinimo kriterijus, viešieji pirkimai eksploatuoti už ES pinigus pastatytus infrastruktūros objektus dažnai tampa įrankiu diskredituoti privačias atliekų tvarkymo bendroves.
Pavyzdžiui, vienas iš RATC vykdydamas mechaninio rūšiavimo įrenginio eksploatavimo konkursą, sąlygose nurodo, jog parinktas operatorius savo skaičiavimuose negalės išrūšiuotų antrinių žaliavų (išskyrus metalų žaliavas) pridėtine verte mažinti įrenginių eksploatavimo kainos. Todėl RATC visus pasiūlymus atmeta kaip nepagrįstai brangius ir įrenginių eksploataciją perima pats. Tuomet RATC savo nuožiūra rūšiuoja ir kitas  antrines žaliavas bei ima vartų mokestį iš atliekų turėtojų už minėtas atliekų tvarkymo paslaugas, nedeklaravus šios paslaugos kainos pagrįstumo jokiais viešai prieinamais kanalais.
Atliekų tvarkytojai tokią situaciją sieja su visų RATC siekiu kuo didesniais kiekiais surinkti atliekas į jų valdomus rūšiavimo įrenginius, sąvartynus bei didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles, jas apmokestinti ir taip neva pagrįsti jų kompensuojamus kaštus už pervežtas bei priimtas atliekų tonas.
Pažeidžia Konkurencijos įstatymą
Kovo pradžioje Konstitucinio teismo išvada nudžiugino RATC. Esą savivaldybių įsteigtoms organizacijos leidžiama teikti atliekų tvarkymo paslaugas. Tačiau teismo sprendime aiškiai nustatyta, kad tokias paslaugas jie gali teikti tik išskirtiniu atveju – kai paskelbus viešųjų pirkimų konkursą neatsiranda atliekų tvarkymo bendrovė, galinti užtikrinti nepertraukiamą, geros kokybės paslaugų teikimą.
Beje, išvadose taip pat sakoma, kad savivaldybės negali pavesti atliekų tvarkymo funkcijų RATC vien dėl to, kad yra juos įsteigusios.
Konkurencijos taryba laikosi pozicijos, kad viešųjų paslaugų gyventojams teikėjas privalo būti atrinktas taikant konkurencingą procedūrą. Esą tai užtikrina geriausią kainos ir kokybės santykį vartotojams, skatina ekonomikos augimą, naujų, inovatyvių ir efektyviau veikiančių įmonių atsiradimą, o tai mažina prielaidas korupcijai atsirasti.
„Konkurencijos taryba yra ne kartą pasisakiusi vertindama Atliekų tvarkymo įstatymo projektus, 2008 metų nutarime dėl savivaldybių sprendimų, steigiant RATC, atitikties Konkurencijos įstatymo reikalavimams, kituose sprendimuose, susijusiuose su atliekų tvarkymo sektoriaus veikla. Konkurencijos tarybos pozicija yra aiški: išimtinių teisių veikti rinkoje suteikimas ūkio subjektui, netaikant konkurencingos procedūros, pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvės principą. Tai galioja ir savivaldybių sprendimams, kuriais regioniniams atliekų tvarkymo centrams be konkurencijos buvo suteikta galimybė vykdyti užduotis, susijusias su konkrečių viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimu (atliekų vežimu, utilizavimu ar pan.) arba šios sistemos eksploatavimu“, - teigia Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Jos teigimu, RATC atveju, yra gana akivaizdus ir interesų konfliktas: kai subjektai, vykdo administravimo funkcijas, taigi įgyvendina administravimą savo konkurentų atžvilgiu, ir tuo pačiu metu dalyvauja ūkinėje veikloje, pažeidžiamas sąžiningos konkurencijos laisvės principas.



2015 m. kovas

Seminaras apie atliekų tvarkymą
 
Kovo 20 d. Kretingoje vyko seminaras apie atliekų tvarkymą sodininkų bendrijose, skirtas sodininkų bendrijų pirmininkams ir nariams.
Su kokiomis problemomis susiduria Kretingos sodininkai? Kaip pasakojo Kretingos susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Česlovas Veiverys, sodininkų bendrijose vis dar trūksta komunalinių atliekų konteinerių: „Išrūšiuotoms atliekoms skirtus konteinerius turi tik viena bendrija, o bendrųjų komunalinių atliekų konteinerių taip pat galėtų būti daugiau. Tačiau tam reikalingos ir didesnės aikštelės konteineriams pastatyti“. Žaliąsias atliekas – šakas – iš sodininkų bendrijų išveža SĮ „Kretingos komunalininkas“, bet dėl kompostuoti tinkamų atliekų gyventojus dar reikėtų šviesti ir priminti, kad kompostuojant galima pasigaminti vertingos trąšos – komposto.
SĮ „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė pastebėjo, kad sudarius gyventojams sąlygas teisingai atsikratyti buityje susidarančių atliekų – jie taip ir darys. „Kol kas prie Kretingos miesto sodininkų bendrijų „Vienybė“ ir „Draugystė“ įrengtos dvi aikštelės, kuriose bendrijų gyventojai gali atsikratyti mišrių, žaliųjų ir stambiagabaričių atliekų. Vis dėlto prie kai kurių bendrijų konteinerių aikštelės yra netinkamose vietose, nes jose atliekas šalina ne tik sodininkų bendrijų gyventojai, bet ir neatsakingi piliečiai, vengiantys, pavyzdžiui, statybos atliekas vežti į joms skirtas aikšteles. Sutvarkytas ir pritaikytas tik sodininkų bendrijų gyventojams aikšteles įrengtume, jei tam būtų paskirtos teritorijos: tuomet išsispręstų bešeimininkių atliekų kaupimo sodininkų bendrijoms priklausančiuose konteineriuose ar šalia jų problema“, – teigė pašnekovė.
Diskusijų keliantis klausimas – rinkliavos už atliekų išvežimą mokėjimas. Gyventojai, gyvenantys mieste, bet turintys sodo namelius, moka už komunalinių atliekų išvežimą ir soduose, ir nuolatinėse gyvenamosiose vietose. Vietinės rinkliavos mokestis už atliekų išvežimą sodininkų bendrijų nariams paskirstytas taip: jei gyventojas nuolat gyvena sodų bendrijoje, mokestį moka ištisus metus, jei turi sodo namelį, bet gyvena kitur, – moka už penkis mėnesius, o neturintys sodo namelio nemoka visai.
Seminare buvo aptariami ne tik mokėjimo už atliekų išvežimą klausimai, bet ir supažindinama su pakuotės atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema, elektros ir elektroninės įrangos prevencija ir šalinimu, nagrinėjamos komunalinių atliekų tvarkymo sodų bendrijose problemos. Renginys skirtas regiono sodininkų bendrijų pirmininkams ir nariams, savivaldybės darbuotojams, jame pasisakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, SĮ Kretingos komunalininkas atstovai, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos r. agentūros darbuotojai. Pranešimus seminare skaitė VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacija bei Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos specialistai.
Šio seminaro metu gvildenamos diskusijų temos skatina visus kartu kurti švarią aplinką, mažinti vartojimą ir rūšiuoti – juk rūšiuodami atliekas prisidedame prie švarios aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.

2015 m. vasaris

Seminaras apie atliekų tvarkymą

Vasario 20 d. Zarasuose vyko Aplinkos ministerijos iniciatyva organizuojamas seminaras apie atliekų tvarkymą sodininkų bendrijose.
Su kokiomis atliekų tvarkymo problemomis susiduria Zarasų sodininkų bendrijos? Kaip jas išspręsti? Seminare aptarti aktualūs klausimai apie pakuotės atliekų surinkimą ir perdirbimą, elektros ir elektroninės įrangos prevenciją ir šalinimą, nagrinėjamos komunalinių atliekų tvarkymo sodų bendrijose problemos. Renginys skirtas regiono sodininkų bendrijų pirmininkams ir nariams, savivaldybės darbuotojams.
Seminare dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės administracijos, UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Zarasų komunalininkas“ atstovai, Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Zarasų r. agentūros darbuotojai. Pranešimus seminare skaitė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ bei Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos specialistai.
Renginio tikslas – skatinti atsakingo vartojimo kultūrą ir ekologišką elgesį, žadinti visuomenės sąmoningumą raginant keisti vartojimo įpročius, neteršti ir nešiukšlinti, vengti atliekų ir tinkamai jas rūšiuoti.
Kaip pastebėjo Zarasų rajono savivaldybės ekologė Gitana Kolienė, sodininkų bendrijose dėl atliekų tvarkymo kyla nemažai problemų. Bendrijose yra rūšiavimo konteineriai stiklui, plastikui ir popieriui, tačiau sodininkai rūšiuoja vangiai – į konteinerius, skirtus išrūšiuotoms atliekoms, labai dažnai metamos visos buityje susidarančios atliekos. „Išrūšiuotų atliekų išvežimas nekainuoja, tačiau į šiuos konteinerius ir turėtų patekti tik išrūšiuotos stiklo, plastiko ir popieriaus atliekos,“ – akcentavo G. Kolienė. „Sodininkų bendrijos yra sudariusios sutartis su komunalinių atliekų išvežėjais ir pagal jas moka mokesčius už atliekų išvežimą. Tačiau galbūt geriau esamas problemas dėl atliekų tvarkymo išspręstų įvestas vietinės rinkliavos mokestis?“ – svarstė pašnekovė.
 
2015 m. sausis

Seminaras apie atliekų tvarkymą
 
Sausio 30 d. Telšiuose vyko Aplinkos ministerijos iniciatyva organizuojamas seminaras apie atliekų tvarkymą sodininkų bendrijose.
Su kokiomis problemomis susiduria Telšių sodininkų bendrijos, norinčios rūšiuoti atliekas? Kaip jas išspręsti? Renginys skirtas regiono sodininkų bendrijų pirmininkams ir nariams, savivaldybės darbuotojams. Aptarti aktualūs klausimai apie pakuotės atliekų surinkimą ir perdirbimą, elektros ir elektroninės įrangos prevenciją ir šalinimą, nagrinėjamos komunalinių atliekų tvarkymo sodų bendrijose problemos.
Renginyje dalyvavo Telšių rajono savivaldybės atstovai, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vadovai, Telšių komunalinių atliekų tvarkytojai, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių r. agentūros darbuotojai, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ bei Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovai.
Seminaro tikslas – skatinti atsakingo vartojimo kultūrą ir ekologišką elgesį, žadinti visuomenės sąmoningumą raginant keisti vartojimo įpročius, neteršti ir nešiukšlinti, vengti atliekų ir tinkamai jas rūšiuoti.
Kaip pastebėjo Telšių susivienijimo „Sodai“ pirmininkė Daiva Dužinskienė, Telšių rajono ir miesto sodininkai dėl atliekų rūšiavimo ir išvežimo turi daug problemų. Rūšiavimo konteinerių sodininkams trūksta, o kai kur apskritai nėra aikštelių, skirtų atliekų konteineriams. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktorius Rimantas Adomaitis pažymėjo, jog taip yra dėl to, kad soduose trūksta vietos konteineriams: laisvos žemės nėra, keliai per siauri pravažiuoti, o aikštelės konteineriams statyti nesutvarkytos.
Šiuo metu sodų bendrijų nariai moka rinkliavos mokestį, jeigu sodo sklype naudojama elektra. Tačiau šiukšlių palieka ir tie sodų bendrijų nariai, kurie elektros nenaudoja, todėl tarp sodininkų, atliekų išvežėjų ir savivaldybės kyla diskusijų dėl mokamų mokesčių už atliekų išvežimą iš sodų bendrijų.
Kaip informavo Telšių regiono atliekų tvarkymo centras, gyventojai, pateikę prašymus dėl vietinės rinkliavos mokesčio kalendoriniais metais sumažinimo, gali tikėtis mokėti gerokai mažiau tais atvejais, kai rinkliavos mokėtojui priklausantis butas, namas ar sodo namelis mokestiniais metais nebuvo naudojamas.
Telšiuose, kaip ir kituose regionuose, opi problema sodininkų bendrijose – žaliųjų atliekų maišymas su mišriomis komunalinėmis atliekomis. Žaliosios atliekos patenka į regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną, kuris intensyviai pildosi, ir irdamos skatina šiltnamio efektą.
Kaip išspręsti sodininkų bendrijose kylančias atliekų tvarkymo problemas? Kaip prie šių spręstinų problemų gali prisidėti vietos savivalda, komunalinių atliekų tvarkytojai? Kaip žadinti visuomenės ekologinį sąmoningumą? Šio seminaro metu gvildenamos diskusijų temos skatina visus kartu kurti švarią aplinką, mažinti vartojimą ir rūšiuoti – juk rūšiuodami atliekas prisidedame prie švarios aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.


2014 m. lapkritis
Kaip moksleiviai supranta atliekų rūšiavimą?

Siekdami išsaugoti gamtą turime pradėti nuo savęs. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva sostinės 7–12 klasių moksleiviai dalyvavo projekte „Rūšiuoju atliekas – taupau“ ir visą rudenį kūrė edukacinius filmukus.
Kodėl būtina rūšiuoti atliekas? Ieškodami atsakymo į šį klausimą moksleiviai su filmavimo kamera fiksavo Vilniaus miesto vaizdus, atliekų rūšiavimo konteinerius, ieškojo Vilniuje kadrų, kurie atspindėtų gamtosaugos problemas mieste ir pasaulyje bei į visa tai investavę kūrybos ir originalumo sukurtų filmukų pagalba savo idėjas pateikė plačiajai visuomenei. Filmukai buvo paskelbti tinklalapyje You Tube ir visi besidomintys aplinkosauga balsavo už patikusius. O geriausios dešimt komandų lapkričio 27 d. buvo pakviestos į baigiamąjį renginį Vilniaus mokytojų namuose ir apdovanotos.
Kaip pakomentavo renginyje dalyvavęs Vilniaus miesto tarybos narys, Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Milėnas, džiugu, kad sostinė turi tiek iniciatyvaus, besidominčio ekologinėmis ir socialinėmis problemomis jaunimo. „Atliekos nėra šiukšlės. Jas galima perdirbti ar kitaip panaudoti, tačiau svarbiausia – kiekvienas iš mūsų turime būti socialiai atsakingi už tai, kas vyksta šalia mūsų: kas vyksta mūsų kieme, mūsų gatvėje, mūsų mieste ir valstybėje“.
Savo kūrybinius ekologinius filmukus baigiamajame renginyje pristatė šių mokyklų komandos: Vilniaus Radvilų gimnazija, VšĮ Vilniaus statybininkų profesinio rengimo centro Fabijoniškių skyrius, Vilniaus Žemynos progimnazija, Vilniaus Petro Vileišio progimnazija, Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija, Vilniaus Žemynos gimnazija, Vilniaus Užupio gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla.
Komisija, kurią sudarė aplinkosaugos specialistai, vienbalsiai išrinko geriausius filmukus.
Kaip pastebėjo Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos prezidentė Raminta Radavičienė, projekto nugalėtojų Vilniaus jėzuitų gimnazijos sukurta daina „Rūšiuok“ tikrai gali konkuruoti su grupės „Liūdni slibinai“ kūriniu „Netvarka“.
Filmuką-muzikinį klipą, kurį tinkle You Tube jau peržiūrėjo per 3 200 lankytojų, galite pamatyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=zvQHWA9TyiM&list=PLi7qWlNXrkIFyGiyJkoKgLXBmNDJ_pv8x&index=14
Projekto nugalėtojai pavasarį pakils į dangų su parasparnio pilotu-instruktoriumi Jurijumi Jakovlevu ir galės pasigrožėti aplinka, kurią saugo imdamiesi ekologinių iniciatyvų.
Antroji vieta atiteko Vilniaus Petro Vileišio progimnazijos moksleiviams, kurie filmuku „Ecoman“ originaliai ir informatyviai supažindina vilniečius su teisingu atliekų šalinimu: https://www.youtube.com/watch?v=7KO8gEoyQxo&list=PLi7qWlNXrkIFyGiyJkoKgLXBmNDJ_pv8x&index=13 Komanda pakviesta pajodinėti Lietuvos žirgyne ir papramogauti neseniai Vilniuje atidarytame batutų centre „Sky Park“.
Komisija skyrė dvi trečias vietas: filmukui „Aš žalias“, kurį sukūrė Radvilų gimnazijos moksleivė Emilija Treinytė, ir Žemynos gimnazijos antrokių darbui „Nepastebimas“. Abi komandos džiaugiasi laimėjusios po kvietimą papramogauti lazerių arenoje.
Radvilų gimnazijos filmukas: https://www.youtube.com/watch?v=ZzCsf3FrJNI&list=PLi7qWlNXrkIFyGiyJkoKgLXBmNDJ_pv8x&index=12
Žemynos gimnazijos filmukas: https://www.youtube.com/watch?v=7eVxCsKw5qk&list=PLi7qWlNXrkIFyGiyJkoKgLXBmNDJ_pv8x&index=20
Prizus likusioms komandoms įsteigė UAB „Ozo boulingas“ , Valstybinis jaunimo teatras, VšĮ „Skalvijos“ kino centras“, Elektronikos platintojų asociacija.
 
Projekto vykdytojas – VšĮ „Problemų sprendimo centras“.
Iniciatorius Vilniaus miesto savivaldybė.